Laikas ginti Lietuvos miškus

Miškas istoriškai brangus kiekvienam lietuviui. Miškas mus saugojo nuo kryžiuočių ir kalavijuočių. Miškas gynė partizanus nuo okupantų. Iškirtus miškus neteksim visų mūsų turto, gaminančio orą, saugančio gyvūnus ir ekosistemą, kuriančio moralinę vertę. Neteksim miškų kuriais mėgstam pasivaikščiot, kuriuose mėgstam ilsėtis, kuriais mėgstam mėgautis ir grožėtis. Kuriuose dažnas mėgstam pagrybaut ar pauogaut, o kas nemėgsta paprastai perka uogas ir grybus iš tų, kas mėgsta ar gauna iš giminaičių.

Pastaruoju metu Lietuvos miškai masiškai naikinami dėl kažkieno pelnų ir įgeidžių. Tik ir girdime kaip kertamas vienas ar kitas parkas, kaip kertamos saugomos teritorijos ar miškai kur peri reti paukščiai, kaip didinamos kirtimų normos.

Dabar gi Aplinkos ministerija nori apmokestinti privačius miškų savininkus, kurie nevykdo ekonominės veiklos - miškų kirtimo. Aiškinamajam rašte prie įstatymo pataisos aiškinama, kad tai skirta suaktyvinti miško žemės rinkai (reik suprast priverst smulkiuosius, ekonominės veiklos nevykdančius, vyresnio amžiaus ar finansiškai silpnesnius žmones parduoti turimą mišką IKEA ir panašiems miškų supirkėjams), bei tam, kad būtų skatinama ūkinė veikla (tai yra pažeidžiant Konstituciją priverstinai skatinti ūkinę veiklą, bei priversti kirsti ir naikinti ir taip masiškai kertamus Lietuvos miškus, o kas to nedaro bausti milžinišku mokesčiu).

Aplinkos ministerija nori apmokestinti visus  miškų savininkus, motyvuodama paslaugomis, kurias neva jiems suteikia. Jei nekerti miško ir nenaudoji miškovežių ir negadini kelių, mokėsi už tuos, kas tai daro, jau nekalbu apie tai, kad ir tų kelių beveik netaiso, ir toli gražu ne kiekvienam miške jų apskritai yra. Už mokymus, kurių nesuteikia, o ir niekam jų nereikia. Kartu riboja naudojimąsi turtu, kurį nori apmokestinti, neleidžia miško aptverti, leidžia jo gėrybėmis naudotis visiems.

Ar ne laikas jungtis miško savininkams į asociaciją, A.Gaidamavičius kaip tik nesenai turėjo tokį pasiūlymą. Ir išrašyti vyriausybei ir Aplinkos ministerijai sąskaitą už paslaugas, kuriomis jie patys naudojasi mūsų miškuose? Už orą, kurį pagamina mūsų medžiai, kuriuos norima iškirst, už turizmo paslaugas, kuriomis vyriausybė neatlygintinai leidžia naudotis visiems mūsų miškuose, už ekosistemą kurią mes tausojam ir palaikom, galiausiai už grybus ir už uogas, kurias savo miškuose leidžiam neatlygintinai rinkti?

Jei jau miškų savininius norima apmokestinti už paslaugas, kurių paprastai nesuteikia, matomai atėjo laikas iš vyriausybės ir Aplinkos ministerijos pareikalauti užmokesčio-kompensacijos už paslaugas, kurias miško savininkai suteikia: turizmo, miško gėrybių, ekosistemos vystymo, oro gamybos, bei pareikalaut kompensacijos už ribojimą naudojimosi turtu, kurį nori apmokestinti turto mokesčiais. Ar ne laikas kolektyviniam ieškiniui, jei ne dabar, tai po mokesčio įvedimo?

Lygiagrečiai pareikalaut sutaisyt kiekvieną keliuką, kuris eina per mūsų miškus ir už kurių taisymą mokami mokesčiai jau senai, plius kurių taisymą nori dabar papildomai apmokestinti.

Pabaigai pridėčiau, ministerijos atstovai aiškina apie lygiateisiškumą, kad mokėti turi visi už tariamai jiems teikiamas paslaugas, lygina mokesti su žemės mokesčiu. Pala pala, mokėti reikalauja tik iš tų, iš ko nusavinus jų žemę - gautų naudą, iš tinkamų kirtimams miškų savininkų. Klausimas, jaunuolynų ar vidutinio amžiaus, bei iškirstų miškų savininkai nebe visi? Jie paslaugomis tariamomis nebesinaudoja? Per jų žemę keliukai neeina?

https://www.facebook.com/IssaugokimLietuvosMiskus

Miškų kirtimo skatinimas tęsiasi - informaciniai karai

2019 birželio 15d. Delfi portale, skyriuje Grynas publikuotas straipsnis, kur teigiama, kad jaunuolynai daugiau sugeria Co2 už senus miškus. Nors faktai jokie straipsnyje nepateikiami ir matomai nėra patikrinti, o remiamasi VDU doktorantės teiginiais. 

Visgi faktai lieka faktais. 2014 metais vienam žymiausių pasaulio moklinių žurnalų buvo publikuotas tyrimas, kurio metu ištirta beveik 700 tūkstančių medžių. Tyrimo išvadose teigiama, kad senesni medžiai sugeria ženkliai daugiau Co2 negu jaunesni. Straipsnį citavo daugybė gerbiamų ir žinomų žiniasklaidos priemonių, kaip CBC. Informaciją patvirtina ir USGS - Department of the Interior U.S. Geological Survey, kurio misija pateikti patikimą mokslinę informaciją gamtos ir žemės pažinimui. 

Kyla natūralus klausimas, straipsnis užsakytas ar ne, doktorantė nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba, ar vis tik tik retransliuoja kažkieno kito užsakytus teiginius.

https://www.facebook.com/IssaugokimLietuvosMiskus

Miško pradžia

Paskutiniu metu suintensivėjo miškų kirtimas Lietuvoje, tiek privačiuose miškuose, tiek saugomose teritorijose ar net regioniniuose parkuose, kaip Labanoro regioniniame parke. Taipogi mokslininkai teigia, kad greit bus pasiekta riba, kada atgaliniai procesai taps nebeįmanomi klimato kaitoje. Lietuvą kasmet kamuoja gausios sausros, bei šiltėjančios žiemos padariniai. Tyrimai nustatė, kad Lietuva viena labiausiai pažeistų klimato kaitos valstybių visoje Europos sąjungoje. 

2019 metais. startuojam akciją "Išsaugokim Lietuvos miškus". Prisidėkit ir jūs prie šio tikslo. Platesnė informacija apie projektą interneto puslapio skiltyje "Apie Projektą" ir "Vizija".

https://www.facebook.com/IssaugokimLietuvosMiskus

LR Aplinkos ministerijos pataisos

Seime skinasi kelią Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos antikonstitucinės, sveikam protui prieštaraujančios ir galimai korupcinės Miškų įstatymo pataisos. Planuojama panaikinti pajamų mokestį kertantiems miškus, bei apmokestinti "prognozuojamų" pajamų mokesčiu tuos miškų savininkus, kurie miškų nekerta. VšĮ "Išsaugokim mūsų miškus" kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją ir stambiausias Lietuvos žiniasklaidos priemones su pareiškimu dėl minėtų pataisų.

https://www.facebook.com/IssaugokimLietuvosMiskus