Laikas ginti Lietuvos miškus
Miškas istoriškai brangus kiekvienam lietuviui. Miškas mus
saugojo nuo kryžiuočių ir kalavijuočių. Miškas gynė partizanus nuo okupantų. Iškirtus
miškus neteksim visų mūsų turto, gaminančio orą, saugančio gyvūnus ir
ekosistemą, kuriančio moralinę vertę. Neteksim miškų kuriais mėgstam
pasivaikščiot, kuriuose mėgstam ilsėtis, kuriais mėgstam mėgautis ir grožėtis.
Kuriuose dažnas mėgstam pagrybaut ar pauogaut, o kas nemėgsta paprastai perka
uogas ir grybus iš tų, kas mėgsta ar gauna iš giminaičių.
Pastaruoju metu Lietuvos miškai masiškai naikinami dėl
kažkieno pelnų ir įgeidžių. Tik ir girdime kaip kertamas vienas ar kitas
parkas, kaip kertamos saugomos teritorijos ar miškai kur peri reti paukščiai,
kaip didinamos kirtimų normos.
Dabar gi Aplinkos ministerija nori apmokestinti privačius
miškų savininkus, kurie nevykdo ekonominės veiklos - miškų kirtimo.
Aiškinamajam rašte prie įstatymo pataisos aiškinama, kad tai skirta suaktyvinti
miško žemės rinkai (reik suprast priverst smulkiuosius, ekonominės veiklos
nevykdančius, vyresnio amžiaus ar finansiškai silpnesnius žmones parduoti
turimą mišką IKEA ir panašiems miškų supirkėjams), bei tam, kad būtų skatinama
ūkinė veikla (tai yra pažeidžiant Konstituciją priverstinai skatinti ūkinę
veiklą, bei priversti kirsti ir naikinti ir taip masiškai kertamus Lietuvos miškus,
o kas to nedaro bausti milžinišku mokesčiu).
Aplinkos ministerija nori apmokestinti visus miškų savininkus, motyvuodama paslaugomis,
kurias neva jiems suteikia. Jei nekerti miško ir nenaudoji miškovežių ir
negadini kelių, mokėsi už tuos, kas tai daro, jau nekalbu apie tai, kad ir tų
kelių beveik netaiso, ir toli gražu ne kiekvienam miške jų apskritai yra. Už
mokymus, kurių nesuteikia, o ir niekam jų nereikia. Kartu riboja naudojimąsi
turtu, kurį nori apmokestinti, neleidžia miško aptverti, leidžia jo gėrybėmis
naudotis visiems.
Ar ne laikas jungtis miško savininkams į asociaciją,
A.Gaidamavičius kaip tik nesenai turėjo tokį pasiūlymą. Ir išrašyti vyriausybei
ir Aplinkos ministerijai sąskaitą už paslaugas, kuriomis jie patys naudojasi
mūsų miškuose? Už orą, kurį pagamina mūsų medžiai, kuriuos norima iškirst, už
turizmo paslaugas, kuriomis vyriausybė neatlygintinai leidžia naudotis visiems
mūsų miškuose, už ekosistemą kurią mes tausojam ir palaikom, galiausiai už
grybus ir už uogas, kurias savo miškuose leidžiam neatlygintinai rinkti?
Jei jau miškų savininius norima apmokestinti už paslaugas,
kurių paprastai nesuteikia, matomai atėjo laikas iš vyriausybės ir Aplinkos
ministerijos pareikalauti užmokesčio-kompensacijos už paslaugas, kurias miško
savininkai suteikia: turizmo, miško gėrybių, ekosistemos vystymo, oro gamybos,
bei pareikalaut kompensacijos už ribojimą naudojimosi turtu, kurį nori
apmokestinti turto mokesčiais. Ar ne laikas kolektyviniam ieškiniui, jei ne
dabar, tai po mokesčio įvedimo?
Lygiagrečiai pareikalaut sutaisyt kiekvieną keliuką, kuris
eina per mūsų miškus ir už kurių taisymą mokami mokesčiai jau senai, plius
kurių taisymą nori dabar papildomai apmokestinti.
Pabaigai pridėčiau, ministerijos atstovai aiškina apie
lygiateisiškumą, kad mokėti turi visi už tariamai jiems teikiamas paslaugas,
lygina mokesti su žemės mokesčiu. Pala pala, mokėti reikalauja tik iš tų, iš ko
nusavinus jų žemę - gautų naudą, iš tinkamų kirtimams miškų savininkų.
Klausimas, jaunuolynų ar vidutinio amžiaus, bei iškirstų miškų savininkai nebe
visi? Jie paslaugomis tariamomis nebesinaudoja? Per jų žemę keliukai neeina?
https://www.facebook.com/IssaugokimLietuvosMiskus
Miškų kirtimo skatinimas tęsiasi - informaciniai karai
Visgi faktai lieka faktais. 2014 metais vienam žymiausių pasaulio moklinių žurnalų buvo publikuotas tyrimas, kurio metu ištirta beveik 700 tūkstančių medžių. Tyrimo išvadose teigiama, kad senesni medžiai sugeria ženkliai daugiau Co2 negu jaunesni. Straipsnį citavo daugybė gerbiamų ir žinomų žiniasklaidos priemonių, kaip CBC. Informaciją patvirtina ir USGS - Department of the Interior U.S. Geological Survey, kurio misija pateikti patikimą mokslinę informaciją gamtos ir žemės pažinimui.
Kyla natūralus klausimas, straipsnis užsakytas ar ne, doktorantė nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba, ar vis tik tik retransliuoja kažkieno kito užsakytus teiginius.
https://www.facebook.com/IssaugokimLietuvosMiskus
Miško pradžia
Paskutiniu metu suintensivėjo miškų kirtimas Lietuvoje, tiek privačiuose miškuose, tiek saugomose teritorijose ar net regioniniuose parkuose, kaip Labanoro regioniniame parke. Taipogi mokslininkai teigia, kad greit bus pasiekta riba, kada atgaliniai procesai taps nebeįmanomi klimato kaitoje. Lietuvą kasmet kamuoja gausios sausros, bei šiltėjančios žiemos padariniai. Tyrimai nustatė, kad Lietuva viena labiausiai pažeistų klimato kaitos valstybių visoje Europos sąjungoje.
2019 metais. startuojam akciją "Išsaugokim Lietuvos miškus". Prisidėkit ir jūs prie šio tikslo. Platesnė informacija apie projektą interneto puslapio skiltyje "Apie Projektą" ir "Vizija".